Vitaminas K ir K2: koks jo poveikis? Kur maiste jo yra?

Kas yra vitaminas K ir vitaminas K2? Koks jo poveikis ir kodėl jis svarbus žmogui? Kas gali sukelti vitamino K trūkumą ir perteklių ir kokių natūralių šaltinių galima rasti maiste?

Teigiama, kad vitaminas K yra pagrindinis kraujo krešėjimo veiksnys.

Jis buvo atrastas dar 1936 m. viščiukų dėka. Viščiukai, kurie buvo šeriami neriebiu maistu, žymiai dažniau kraujuodavo. Tai paskatino mokslininkus ištirti jo kilmę.

Vitaminas K tirpsta riebaluose. Šiuo atveju jis buvo nepakankamai įsisavinamas. Dėl to buvo sumažėjęs kraujo krešėjimo pajėgumas.

Kadangi atradus vitaminą K jis buvo siejamas su kraujo krešėjimu, jo pavadinimas kilo iš vokiško žodžio"koaguliacija".

Natūraliai vitaminas K būna dviejų formų:

• Vitaminas K1 - dar vadinamas filochinonu
• Vitaminas K2 - dar vadinamas menachinonu

Vitaminas K2 pagal savo cheminę struktūrą dar skirstomas į du potipius. Su vadinamuoju:

• trumpa grandine.
• ilgosios grandinės

Vitaminas K randamas ir trečios, sintetinės formos, kaip vitaminas K3. Tačiau ši vitamino forma turi nemažai nepageidaujamų poveikių. Tai kraujo hemolizė (raudonųjų kraujo kūnelių irimas). Jis taip pat toksiškai veikia kepenis.

Kai kurioje literatūroje taip pat minimas vitaminas K4. Tai redukuota vitamino K3 forma.

Vitaminai K1 ir K2 ir jų funkcijos žmogaus organizme

Vitaminas K mūsų organizme turi keletą poveikių. Nors vitaminų K1 ir K2 poveikis gerokai skiriasi vienas nuo kito. Todėl apžvelgsime būtent abiejų vitaminų poveikį.

Vienas iš labiausiai žinomų vitamino K1 poveikių yra jo dalyvavimas kraujo krešėjime. Vitaminas K1 dalyvauja aktyvinant kraujo krešėjimo veiksnius.

Tai yra:

• II krešėjimo faktorius - dar vadinamas protrombinu
• VII, IX ir X krešėjimo faktoriai

ir krešėjimą mažinantys baltymai C ir S.

Vitaminas K daugiausia kaupiamas ir koncentruojamas kepenyse, todėl kepenys yra šio vitamino rezervuaras. Tačiau vitaminas K greitai sunaudojamas krešėjimo veiksniams gaminti.

Jei jo negaunama su maistu (arba maisto papildais), pavyzdžiui, laikantis ribotos dietos, jo atsargos išsenka per kelias dienas.

Naujagimiams vitaminas K1 skiriamas netrukus po gimimo vienkartine injekcija arba ilgesnį laiką lašeliniu geriamuoju būdu. Šis gydymas apsaugo nuo galimai mirtino kraujavimo dėl šio vitamino trūkumo.

Šis kraujavimas gali pasireikšti:

• Šis reiškinys yra nedažnas. Paprastai jį sukelia vaistai, kuriuos motinos vartojo nėštumo metu. Tokie vaistai yra šie:
  • antiepilepsiniai vaistai - karbamazepinas, fenitoinas, barbitūratai
  • vaistai nuo tuberkuliozės - izoniazidas, rifampicinas
  • antibiotikai - cefalosporinai
  • kraują skystinantys vaistai - varfarinas

Tačiau be vitamino K1 profilaktikos šis mirtinas kraujavimas taip pat gali pasireikšti

• Pirmąją naujagimio gyvenimo savaitę - dar vadinamas klasikiniu.

Tačiau mes taip pat žinome

• Vėlyvąjį - kuris gali pasireikšti tarp antrosios savaitės ir šeštojo kūdikio amžiaus mėnesio.

Mažą vitamino K1 kiekį naujagimiuose pirmiausia lemia mažas vitamino K1 patekimas per placentą.

Prie šios būklės prisideda ir tai, kad motinos piene yra labai mažas vitamino K1 kiekis, ir nesubrendęs naujagimio virškinamasis traktas. Tai lemia mažą absorbciją.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad vitaminas K1 taip pat pasižymi antioksidaciniu aktyvumu mūsų organizme. Tačiau šis aktyvumas sumažėja veikiant varfarinui.

Vitaminas K taip pat palengvina ATP gamybą mitochondrijose. Tai padeda, kai pasireiškia mitochondrijų disfunkcija.

Vitaminas K2 atlieka svarbų vaidmenį:

• širdies ir kraujagyslių ligose
• kaulų vystymuisi ir lūžių gydymui
• lėtinėms inkstų ligoms
• ir tam tikruose vėžiniuose susirgimuose

Kartu jis taip pat turi didelę įtaką:

• kepenų ligoms
• mūsų organizmo imuninėms reakcijoms
• neurologinėms ligoms
• taip pat nutukimui

vitaminas K2 ir širdies ir kraujagyslių ligos

Kalcio jonų nusėdimas kraujagyslėse yra procesas, sukeliantis mūsų organizmo širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Dabartinių tyrimų duomenimis, mūsų organizmo apsauginį mechanizmą, kuris užkerta kelią kalcio nusėdimo kraujagyslėse procesui, užtikrina specifiniai baltymai. Tačiau šie baltymai priklauso nuo vitamino K2. Todėl vitaminas K2 atlieka apsauginę funkciją formuojantis kraujagyslių kalkėjimui.

Net ir po gydymo vitaminu K2 buvo pastebėtas kraujagyslių elastingumo pagerėjimas, taip pat regresavo arterijų sukietėjimas. Tyrimų metu pacientai taip pat buvo gydomi vitaminu K1, tačiau poveikis pasireiškė tik vartojant vitaminą K2.

Vis dar atliekama daug tyrimų su pacientais, sergančiais įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl tikėtina, kad netolimoje ateityje atsiras ir kitų diagnozių, kurioms gydyti bus rekomenduojamas vitaminas K2.

Vitaminas K2 ir kaulų lūžiai

Šiuo metu jau nustatyta, kad vitaminas K2 gerina kaulų kokybę. Tai taip pat mažina lūžių riziką. Šias išvadas patvirtina daugelis tyrimų su vyresniais nei 50 metų pacientais.

Vitaminas K2 taip pat svarbus kaulų vystymuisi vaikams, kurie gimsta su vitamino K2 trūkumu dėl genetinės mutacijos. Tokiu atveju turėtų būti skiriami maisto papildai ir vaistai, kurių sudėtyje yra vitamino K2.

Tuo pačiu metu vis dar atliekami tolesni tyrimai, siekiant tiksliau išsiaiškinti vitamino K2 vaidmenį kaulų vystymuisi, sveikatai ir funkcijai palaikyti.

Vitaminas K2 ir cukrinis diabetas

Tyrimais patvirtinta, kad ilgalaikis vitamino K2 papildų vartojimas mažina diabeto riziką.

Didžiausias tyrimas, kuriame dalyvavo 38 000 vyrų ir moterų nuo 20 iki 70 metų, parodė, kad vartojant 10 µg vitamino K2 per dieną diabeto rizika sumažėjo 7 %.

Tačiau tikslus mechanizmas, kaip vitaminas K2 mažina šią riziką, nėra išaiškintas.

Jis gali būti susijęs su vitamino K2 aktyvuojamu osteokalcinu. Osteokalcinas veikia kasos beta ląsteles ir taip daro įtaką insulino gamybai.

Todėl manoma, kad vitaminas K2 turi įtakos gliukozės apykaitai.

Vitaminas K2 ir vėžys

Keliuose tyrimuose vitaminas K2 buvo skiriamas kaip papildoma priemonė vėžiu sergantiems pacientams. Tyrimai parodė, kad vitaminas K2 užkirto kelią kelių vėžio ląstelių linijų augimui ir metastazavimui.

Kai kuriais atvejais vėžio vystymasis net liovėsi arba pacientams buvo pasiekta visiška remisija.

Įdomu tai, kad vitamino K2 poveikis neapsiribojo viena konkrečia vėžio rūšimi. Jo poveikis buvo pastebėtas sergant kelių rūšių liga.

Vitaminas K2 ir kepenų ligos

Vitamino K1 vaidmuo kepenyse jau buvo aprašytas anksčiau šiame straipsnyje. O kaip dėl vitamino K2 ir jo poveikio kepenims? Atrodo, kad vitaminas K2 turi regeneruojamąjį poveikį kepenų ląstelėms. Jis taip pat turi įtakos kepenų ląstelių brendimui ir formavimuisi iš kamieninių ląstelių.

O kadangi jis gali stabdyti vėžio vystymąsi, nustatyta, kad jis veiksmingas ir sergant kepenų vėžiu. Vitaminas K2 buvo veiksmingas abiem šio vėžio atvejais. Nesvarbu, ar tai buvo alkoholinė, ar nealkoholinė kepenų cirozė.

Panašiai svarstomas jo teigiamas poveikis vien kepenų cirozės atveju.

Vitaminas K2 ir lėtinės inkstų ligos

Sergant lėtinėmis inkstų ligomis trūksta vitamino K. Tyrimai parodė, kad vitamino K2 vartojimas pagerino inkstų arterijų funkciją.

Kartu šis gydymas neleido inkstų arterijose toliau kauptis kalciui (vadinamajai kalcifikacijai). Abu šie procesai prisideda prie inkstų funkcijos pagerėjimo.

Taip pat įrodyta, kad gydymas vitaminu K2 pagerina glomerulų filtracijos greitį.

Vitaminas K2 ir imuninė sistema

Vitaminas K2 sumažino aktyvuotų imuninės sistemos ląstelių skaičių, palyginti su vitaminu K1. Todėl vitaminui K2 priskiriamas imunosupresinis poveikis. Šis poveikis galėtų būti panaudotas, pavyzdžiui, sergant atopiniu dermatitu.

Tačiau tai reikia toliau tirti.

Vitaminas K2 ir neurologinės ligos

Viename tyrime aprašytas sumažėjęs vitamino K2 kiekis išsėtine skleroze sergančių pacientų organizme, palyginti su sveikais savanoriais.

Jame taip pat aprašyta vitamino K2 funkcija neuronų diferenciacijoje ir jo poveikis smegenų ląstelių apsaugai.

Vitamino K2 kiekis taip pat buvo susijęs su neurologiniais spazmais ir regos nervo pažeidimais. Taigi šie tyrimai rodo labai svarbų vitamino K2 vaidmenį ne tik neurologijos vystymuisi, bet ir jos ligoms.

Vitaminas K2 ir nutukimas

Su žmonėmis atliktų tyrimų metu nustatyta, kad vartojant maisto papildų su vitaminu K2 pagerėjo kūno svoris. Pagerėjo ir kiti parametrai, pvz:

• liemens apimtis - liemens ir klubų santykio apskaičiavimas
• kūno sudėjimas
• visceralinių riebalų kiekis
• diabeto progresavimas

Apskritai galima teigti, kad vitaminas K2 teigiamai veikia gliukozės ir riebalų apykaitą. Tačiau šiuo atžvilgiu taip pat reikalingi tolesni tyrimai.

Vitaminai K1 ir K2 ir jų paplitimas maiste

Vitaminas K1

Vitamino K1 daugiausia yra žaliose lapinėse daržovėse ir žaliose augalų dalyse. Mažiau jo yra žaliuose vaisiuose.

Vitaminą K2 gamina bakterijos, todėl jo daugiausia randama maisto produktuose, kuriuos gaminant naudojamos bakterijos, t. y. fermentuotuose produktuose.

Pagrindiniai vitamino K1 šaltiniai yra šie:

• daržovės, pvz:
  • špinatai - 96,7 µg/100 g
  • rauginti kopūstai - 22,4 µg/100 g
  • kopūstai - 75,3 µg/100 g
• Vaisiai, pvz:
  • avokadas - 15,7-27 µg/100 g
  • kiviai - 33,9-50,3 µg/100 g
  • žaliosios ir raudonosios vynuogės - 13,8-18,1 µg/100 g

Tačiau jo taip pat yra:

• burokėliuose - 568 µg/100 g
• kopūstuose - 75,3 µg/100 g
• brokoliuose - 146,7 µg/100 g
• skrudintose sojų pupelėse - 57,3 µg/100 g
• arba morkų sultyse - 25,5 µg/100 g

Be minėtų vaisių, vitamino K1 galima gauti iš:

• mėlynių - 14,7-27,2 µg/100 g
• gervuogių - nuo 14,7 iki 25,1 µg/100 g
• džiovintų figų - 11,4-20,0 µg/100 g
• džiovintų slyvų - 51,1-68,1 µg/100 g

Tarp riešutų atstovų yra jų šaltinis:

• kedro riešutai - nuo 33,4 iki 73,7 µg/100 g
• anakardžių riešutai - nuo 19,4 iki 64,3 µg/100 g
• ir pistacijos - nuo 10,1 iki 15,1 µg/100 g.

Kituose vaisiuose ir riešutuose vitamino K1 yra labai nedideli kiekiai.

Vitamino K kiekis mėsoje ir žuvyje priklauso ne tik nuo gyvūno rūšies, bet ir nuo mėsos kilmės.

Svarbiausi vitamino K1 šaltiniai mėsoje yra šie:

• elnio nugarinė - 2,4 µg/100 g
• jautienos kepenys - 2,3 µg/100 g

Iš žuvų šaltinių vitamino K1 daugiausia yra šių rūšių žuvyse:

• skumbrės - 0,5 µg/100 g
• arba net ungurys - 1,3 µg/100 g

Vitaminas K1 yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl jo įsisavinimas iš su maistu gaunamo maisto padidėja, kai mityboje gausu riebalų.

Vitaminas K pasisavinamas plonojoje žarnoje, o paskui krauju pernešamas į kepenis.

Vitaminas K1 įsisavinamas kepenyse ir greitai pasišalina iš kraujotakos. Kepenys, naudodamos vitaminą K1, sintetina krešėjimo faktorius.

Priešingai, vitaminas K2 ilgiau išlieka kraujotakoje ir jį pasisavina kaulinis audinys ir kraujagyslių audinys.

Vitaminas K2

Kalbant apie vitaminą K2, fermentuoti produktai yra pagrindinis vitamino K2 šaltinis, nesvarbu, ar tai būtų mėsa, ar pieno produktai.

Didžiausias vitamino K2 kiekis (985 ng/g) randamas natto - japoniškame maiste, gaminamame fermentuojant sojų pupeles su bakterijomis.

Be fermentuotų produktų, vitamino K2 taip pat randama:

• vištienoje - 10,1 µg/100 g
• kiaušinių tryniuose
• kietuosiuose sūriuose
• raugintuose kopūstuose
• jautienoje - 1,9 µg/100 g
• taip pat lašišos mėsoje

Be pirmiau išvardytų maisto produktų, vitamino K2 taip pat gausu šiuose maisto produktuose:

• jautienos kepenys - 11,2 µg/100 g
• ir kiaulienos kepenys - 1,8 µg/100 g

Daugiausia vitamino K2 yra žuvyje:

• panašiai kaip vitaminas K1, ungurys - 63,1 µg/100 g
• plekšnė - 5,3 µg/100 g
• lašiša - 0,6 µg/100 g

Tačiau vitaminą K2 taip pat gamina mūsų žarnyno bakterijos virškinamajame trakte.

Maisto produktai, kuriuose yra ir vitamino K1, ir vitamino K2

Rauginti kopūstai yra idealiausias abiejų formų vitamino K1 ir K2 šaltinis.

• K1: 22,4 µg/100 g
• K2: 5,5 µg/100 g

Vitamino K kiekis sūryje priklauso nuo įvairių gamybos veiksnių, vienas iš jų - brandinimo laikotarpis.

Tai daugiausia priklauso nuo fermentacijos proceso trukmės, taip pat nuo naudojamų bakterijų pobūdžio.

Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad nė vienas sūris negali būti laikomas savarankišku vitamino K2 šaltiniu.

Iš Europos sūrių didžiausias vitamino K1 kiekis nustatytas sūrių rūšyse:

• Rokforas - 6,56 µg/100g
• Pecorino - 5,56 µg/100g
• Brie - 4,55 µg/100g
• bet taip pat ir kitų veislių

K2 vėlgi buvo daugiausia:

• Munster - 80,1 µg/100 g
• Camembert - 68,1 µg/100 g
• Gamaloste - 54,2 µg/100 g
• bet taip pat Ementalio ir Rokforo

Vitaminas K ir jo paros norma

Vitamino K1 paros norma nėra tiksliai apibrėžta.

Vyrams ji svyruoja nuo 65 µg per parą iki 120 µg per parą.

Moterims - nuo 55 µg per dieną iki 90 µg per dieną.

Tyrimai rodo, kad su maistu gaunamo vitamino K1 visiškai pakanka rekomenduojamai paros normai padengti. Daugeliu atvejų šis suvartojimas yra didesnis už rekomenduojamą paros normą.

Vitamino K1 trūkumas sveikiems suaugusiems žmonėms kol kas nepastebėtas.

Tačiau vitamino K2 su maistu gaunama nepakankamai. Su maistu gaunama tik apie 25 % rekomenduojamos paros normos.

Dėl šios priežasties rekomenduojama padidinti vitamino K2 suvartojimą maisto papildais ir vaistais.

Tačiau šiuo metu nėra tikslios orientacinės vitamino K2 paros normos.

Šalutinio poveikio, vartojant su maistu, nepastebėta. Nors gali kilti nuogąstavimų, kad dėl per didelio suvartojamo kiekio padidės kraujo krešėjimas, yra priešingai.

Labai didelės vitamino K dozės žmonėms sukėlė hipoprotrombinemiją (sumažėjusį gebėjimą sudaryti kraujo krešulius). Gyvūnams didelės dozės sukėlė kraujavimą ir vėlesnę anemiją.

Apskritai šalutinis poveikis gali būti nedideli virškinimo trakto sutrikimai. Vartojant vitamino K2 papildų, buvo pastebėta odos bėrimų, kurie po gydymo išnyko.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad sintetinė vitamino K forma - vitaminas K3 - turi daug rimtų šalutinių poveikių. Tai daugiausia susiję su jo chemine struktūra.

Vitaminas K ir kraują skystinantys vaistai

Kraują skystinantis vaistas varfarinas priklauso vadinamųjų kumarininių geriamųjų antikoaguliantų grupei.

Varfarinas iš pradžių buvo naudojamas kaip žiurkių nuodai. Jį prarijusios žiurkės mirtinai nukraujuodavo.

Varfarinas veikia kaip vitamino K antagonistas.

Slopindamas vitamino K konversiją, jis trukdo krešėjimo faktorių gamybai. Todėl dėl šio poveikio sumažėja krešėjimo faktorių gamyba. Galutinis rezultatas - jo antikoaguliacinis poveikis.

Tačiau varfarinas nedaro jokio poveikio krešėjimo veiksnių, kurie jau yra susidarę mūsų kraujyje (II, VII, IX ir X veiksnių), veikimui. Todėl jo poveikis visiškai pasireiškia tik tada, kai esamų krešėjimo veiksnių kiekis yra sumažėjęs.

Jau seniai žinomas vitamino K turtingos mitybos poveikis varfarino poveikiui.

Ypač daug žaliųjų daržovių turinti dieta, įvairios redukcinės dietos ir vitamino K papildų vartojimas prisidėjo prie nesėkmingo gydymo antikoaguliantais.

Vartojamo vitamino K kiekis svyravo nuo 25 iki 6 000 µg per dieną.

Kitas tyrimas patvirtino, kad pacientams, gaunantiems daugiau nei 250 µg vitamino K per dieną, sumažėjo jautrumas gydymui varfarinu. 250 µg vienos tabletės vartojimas neturėjo įtakos varfarino poveikiui pacientams, kurie jau stabiliai vartojo šį gydymą.

Tačiau ilgiau nei savaitę trunkantis gydymas jau turėjo įtakos varfarino poveikiui. Todėl reikėjo didinti varfarino dozę.

Tačiau atsargiai reikėtų vartoti ir multivitaminų preparatus, kurių sudėtyje daugeliu atvejų yra ir vitamino K. Todėl varfariną vartojantys pacientai turėtų būti atsargūs su jais. Nesvarbu, ar pradedate, ar vartojate, ar neseniai nutraukėte multivitaminų vartojimą.

Gydantis gydytojas taip pat turėtų būti informuotas, kad pradedate arba vartojate antikoaguliantų terapiją.

Tačiau daugelio varfariną vartojančių pacientų vitamino K kiekis yra labai mažas. Taip dažniausiai yra dėl mitybos apribojimų.

Tačiau tyrimais patvirtinta, kad jei mūsų organizme yra maža vitamino K koncentracija, net ir mažų vitamino K dozių vartojimas gali turėti didelę įtaką varfarino poveikiui.

Todėl pacientams, vartojantiems antikoaguliantus, pamažu atsisakoma dietų su mažu vitamino K kiekiu. Idealu yra laikytis pastovaus mitybos režimo.

Tačiau pastaraisiais metais buvo ištirta ir genetinė žmogaus sandara. Paaiškėjo, kad ji taip pat turi įtakos antikoaguliaciniam vitamino K poveikiui. Paprasčiau tariant, jei du pacientai vienu metu vartoja tą patį varfarino ir vitamino K kiekį, jų organizmo atsakas gali būti skirtingas.

Apibendrindami norėtume priminti, kad vitaminas K žinomas jau daugiau kaip 80 metų, daugiausia dėl jo svarbios funkcijos kraujo krešėjime.

Dar nėra iki galo išaiškinta daugelis įvairių formų vitamino K poveikio aspektų. Todėl jis neabejotinai vis dar turi didelį potencialą kalbant apie įvairių rūšių ligas ir jų gydymą.