Žalioji arbata: ką ji turi ir kokia jos nauda sveikatai? Ar ji padeda numesti svorio?

Daugelyje tyrimų ir kultūrų žalioji arbata vadinama sveikuolišku gėrimu, amžinojo gyvenimo arbata ir panašiais pravardėmis, pagrįstomis jos naudingu poveikiu. Jai būdingas savitas aromatas, kartus skonis ir žalia spalva.

Šiuo metu žalioji arbata taip pat randama maisto papildo ekstrakto pavidalu.

Apie arbatos turinį ir sudėtį, poveikį sveikatai, poveikį lieknėjimui ir daug kitos įdomios informacijos rasite straipsnyje.

Kas yra žalioji arbata?

Žalioji arbata ruošiama iš neoksiduotų Camelia sinensis augalo arbatžolių lapų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie perdirbimo metu nepraeina ilgo oksidacijos proceso.

Žalioji arbata, kaip ir juodoji arbata, gaminama iš arbatos lapų. Skirtumas tarp jų yra pačiame apdorojime.

Gaminant juodąją arbatą naudojami lapeliai patiria trumpą oksidacijos procesą (vytimą). Tuo tarpu žaliosios arbatos lapeliai apdorojami tik garinant arba skrudinant, todėl oksidacijos procesas sustoja.

Todėl arbatos lapuose lieka chlorofilo ir taninų, o jie išlaiko natūralią žalią spalvą.

Taip apdorojant išsaugomos svarbios žmogaus sveikatai naudingos natūralios medžiagos.

Žalioji arbata būna įvairių formų:

• Visais lapais.
• susmulkintų lapelių pavidalo
• greitai paruošiami milteliai
• skystas ekstraktas
• Ekstraktas kapsulėse
• Šnypščiosios tabletės

Ko yra žaliojoje arbatoje?

Žaliojoje arbatoje yra didelis kiekis aktyvių antioksidantų, kurių labiausiai paplitusi grupė yra flavenoidai. Flavenoidų grupė (vadinama katechinais) žaliojoje arbatoje randama didelėje koncentracijoje.

Gausiausias yra epigalokatechin-3-galatas, sutrumpintai vadinamas EGCG, kuris sudaro apie 59 % viso katechinų kiekio arbatoje.

Tačiau tikslus katechinų kiekis ir jų dalis priklauso nuo tikslios arbatos rūšies ir apdorojimo.

Žaliojoje arbatoje yra katechinų, kofeino (teino), aminorūgščių (L-teanino), vitaminų ir mineralų, taip pat tokių medžiagų kaip taninai, chlorofilas ir saponinai. 100 ml žaliosios arbatos turi maždaug tik 1 kaloriją.

Be jau minėtų katechinų, žaliojoje arbatoje maistiniu požiūriu labai gausu vitaminų ir mineralų. Joje yra A, C, B, E grupių vitaminų, kalio, kalcio, fosforo, geležies, cinko, vario ar mangano.

Kofeino kiekis žaliojoje arbatoje priklauso nuo konkretaus gamintojo. Tačiau kofeino joje yra mažiau nei kavoje.

Teinas yra žaliojoje arbatoje esančio kofeino pavadinimas.

Viename žaliosios arbatos puodelyje yra maždaug 35-80 mg kofeino, o puodelyje kavos - 100-400 mg kofeino (priklausomai nuo konkrečios kavos rūšies).

Žaliosios arbatos kiekis:

• Katechino (polifenolio) kiekis
• Kofeinas (teinas)
• Vitaminai
• Mineralai
• Amino rūgštys

1. Katechinai lemia teigiamą arbatos poveikį dėl savo antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, skatina medžiagų apykaitą ir termoreguliaciją, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdį ir kt.

2. Kofeinas (teinas) arbatoje veikia kaip smegenis stimuliuojanti medžiaga ir pasižymi stimuliuojančiu poveikiu. Jis veikia švelniau, bet ilgiau.

3. Aminorūgštis L-teaninas veikia raminamai, sukelia atsipalaidavimo ir ramybės pojūtį, nesukeldamas mieguistumo ar nuovargio jausmo.

4. Vitaminai ir mineralai nėra pagrindiniai žaliosios arbatos elementai, tačiau jų teigiamas poveikis žmogaus organizmui yra būtinas.

Žaliosios arbatos poveikis sveikatai

Žalioji arbata laikoma viena veiksmingiausių priemonių, padedančių išvengti daugybės ligų ir sveikatos sutrikimų.

Be savo skonio, arbata teigiamai veikia daugelį fizinių ir psichinių organizmo procesų. Dėl savo teigiamo poveikio Rytų kultūrose ji dar vadinama ilgo gyvenimo gėrimu.

Imuniteto ir bendros sveikatos stiprinimas

Žaliojoje arbatoje esantys katechinai ir flavonoidai turi daug teigiamo poveikio imuninei sistemai ir organizmo gynybinėms funkcijoms. Katechinai ypač žinomi dėl savo priešuždegiminio poveikio. Kai kurių tyrimų duomenimis, arbata turi antibakterinį ir antivirusinį poveikį.

Žaliojoje arbatoje esantis katechinas EGCG dėl savo antioksidacinio poveikio laikomas natūraliu kovotoju su vėžiu. EGCG blokuoja fermentą urokinazę, kurį gamina vėžinės ląstelės.

Todėl šis poveikis susijęs su jo antioksidaciniu potencialu ir gebėjimu naikinti laisvuosius radikalus.

Burnos sveikatos profilaktika

Priešuždegiminis žaliosios arbatos poveikis užkerta kelią dantų ėduonies rizikai ir pašalina vietinį uždegimą burnos ertmėje. Arbatoje yra natūralaus fluoro, kuris taip pat stiprina dantų emalį ir užkerta kelią dantų ėduoniui.

Žaliąją arbatą galima naudoti kaip priemonę nuo blogo burnos kvapo.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija

Be kita ko, žalioji arbata teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Įvairiais tyrimais patvirtinta, kad geriant žaliąją arbatą mažėja MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekis.

Ji reguliuoja gerojo cholesterolio kiekį ir savo ruožtu neleidžia įsisavinti blogojo cholesterolio iš maisto. Kelių tyrimų duomenimis, žalioji arbata taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje. Ji atpalaiduoja kraujagysles, todėl mažina kraujospūdį.

Skatina smegenų veiklą ir nuotaiką

Dėl sudėtyje esančio kofeino žalioji arbata yra stimuliatorius, kuris suteikia organizmui energijos be nemalonaus šalutinio kofeino poveikio.

Arbatoje esanti vidutinė kofeino dozė stimuliuoja smegenų veiklą. Ji skatina reakciją, dėmesį, atmintį ir mokymąsi. Kai kurių tyrimų duomenimis, ji padeda užkirsti kelią neurologinėms Alzheimerio ir Parkinsono ligoms.

Dėl sudėtyje esančio L-teanino arbata slopina depresiją ir mažina stresą. Ji veikia raminamai ir atpalaiduojančiai. Todėl teigiamai veikia žmogaus nuotaiką ir psichologinę būseną. Tačiau ji nesukelia depresijos ir mieguistumo jausmo.

Poveikis odai ir veido spalvai

Žalioji arbata dėl joje esančių katechinų pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Ji skatina odos sveikatą, ramina odą, šalina paraudimus, patinimus ir spuogus (uždegimus). Ji sutraukia poras ir šalina riebalų gamybą.

Arbatoje yra vitaminų B ir E, puikiai skatinančių odos stangrumą ir elastingumą. Žaliosios arbatos kaukė arba kremas ramina odą, mažina uždegimą ir riebumą.

Žalioji arbata lieknėjimui: ar tikrai veikia?

Kelių turimų tyrimų duomenimis, žalioji arbata gali skatinti svorio metimą.

Žaliosios arbatos gėrimas skatina energijos apykaitą ir riebalų deginimą.

Poveikį svorio metimo skatinimui daugiausia lemia joje esantis kofeinas, kuris ir stimuliuoja fizinį darbingumą, ir greitina medžiagų apykaitą.

Arbata pasižymi švelniu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu, todėl iš organizmo pašalina vandens perteklių, patinimą ir vandens užsistovėjimą.

Žaliosios arbatos vartojimas skatina kepenų organo detoksikaciją ir užtikrina apsaugą nuo įvairių kepenų ligų. Tačiau retais atvejais per didelis ekstrakto vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimus.

Kofeinas ir žaliosios arbatos ekstraktas yra įprastos maisto papildų sudedamosios dalys, palaikančios energijos apykaitą ir riebalų deginimą.

Tačiau svarbu pažymėti, kad, nepaisant to, jog reguliariai geriama žalioji arbata, nepakeitus mitybos(kalorijų deficito) neįmanoma numesti perteklinių kilogramų.

Tačiau keli tyrimai parodė puikų deginantį žaliosios arbatos vartojimo, fizinio aktyvumo ir mitybos modifikavimo derinio poveikį.

Vartojimas ir rekomenduojama paros dozė

Žalioji arbata yra saugi sveikiems asmenims, tačiau jei vartojama saikingai ir laikantis rekomenduojamų dozių.

Todėl žaliosios arbatos ekstraktas nesukelia jokio šalutinio poveikio.

Tačiau, viršijus rekomenduojamą paros dozę, kyla kofeino, L-teanino ir katechinų šalutinio poveikio rizika.

Žaliojoje arbatoje esantis teaninas didelėmis dozėmis gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą. Tuomet tai gali sukelti virškinimo sutrikimų, tokių kaip pilvo skausmas, pykinimas, rėmuo ar vidurių užkietėjimas.

Jei asmuo vartoja žaliąją arbatą, kurioje yra kofeino, kartu su kitais stimuliatoriais, vėliau gali padidėti kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis.

Galimas nepageidaujamas šalutinis poveikis viršijus dozę:

• Galvos skausmas ir migrena
• Bloga miego kokybė
• Nervingumas
• Virškinimo sutrikimai
• Širdies ritmo padažnėjimas

Tyrimai ir šaltiniai, kuriuose aprašomas žaliosios arbatos poveikis, nevisiškai sutaria dėl optimalios nustatytos paros dozės. Paros dozė taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kokių rezultatų siekiama tyrimais ir kokią sveikatos problemą siekiama išspręsti.

Tačiau didžiausia dozė yra maždaug 5 puodeliai žaliosios arbatos per dieną.

Rekomenduojama žaliosios arbatos paros dozė pirmiausia susijusi su kofeino, katechino ir fluoridų kiekiu.

Didžiausia rekomenduojama kofeino paros dozė per dieną yra 400 mg, o vienu metu į organizmą turėtų patekti ne daugiau kaip 200 mg kofeino.

Žaliojoje arbatoje yra vidutiniškai 35 g kofeino 230 ml gėrimo.

Tačiau šiam kiekiui įtakos turi arbatos lapelių amžius, apdorojimo būdas ir naudojamo vandens temperatūra.

Kas turėtų vengti žaliosios arbatos?

Nors žalioji arbata pasižymi teigiamu poveikiu, kai kuriais atvejais ir diagnozėmis jos vartojimas gali būti ne pats tinkamiausias.

Atsargiai gerti žaliąją arbatą turėtų asmenys, kurie kenčia nuo kurios nors iš toliau išvardytų problemų:

• Lėtinės virškinimo problemos
• Jautrus skrandis
• Padidėjęs skrandžio rūgšties kiekis
• Geležies trūkumas ir mažakraujystė
• Širdies ligos ir aukštas kraujospūdis
• Padidėjęs jautrumas kofeinui
• Hipoglikemija

Viena iš rizikų gali būti padidėjęs jautrumas kofeinui, pasireiškiantis bloga miego kokybe, dirglumu, pykinimu ar skrandžio sutrikimais.

Kadangi žaliojoje arbatoje yra taninų, kurie gali trukdyti (mažinti) tinkamai įsisavinti geležį, rekomenduojama negerti arbatos tuo pačiu metu, kai vartojamas geležies turtingas maistas.

Žalioji arbata gali sukelti kai kurių vaistų ir medikamentų, ypač vaistų terapijos, skirtos kraujospūdžiui mažinti, blokuojantį poveikį.

Viršijus didžiausią rekomenduojamą dozę, kyla rizika pažeisti kepenis.

Reikėtų atsargiai dozuoti, ypač nėščioms ir žindančioms moterims, kurios gali išgerti ne daugiau kaip 1-2 puodelius žaliosios arbatos per dieną. Kofeino, katechinų ir taninų sudedamosios dalys gali būti rizikingos nėštumo metu.

Todėl vartojant žaliąją arbatą ir kofeiną patartina pasitarti su ginekologu.

Maitinant krūtimi, kofeinas per motinos pieną gali paveikti kūdikio elgesį. Dėl šios priežasties žaliosios arbatos nerekomenduojama duoti mažiems vaikams.

Žaliosios arbatos paruošimas

Ruošiant žaliąją arbatą tinka ne verdantis vanduo, o šiek tiek žemesnės temperatūros vanduo. Vandens temperatūra turėtų būti apie 70-80 °C ir neturėtų viršyti 90 °C.

Žaliąją arbatą reikia mirkyti maždaug 1-2 minutes pagal gamintojo rekomendacijas, pateiktas ant produkto pakuotės.

Nerekomenduojama arbatą mirkyti ilgiau nei rekomenduojama, ypač dėl jos skonio (kartumo) ir ilgai mirkant padidėjusio metalų kiekio.

Jei nusprendėte reguliariai gerti žaliąją arbatą dėl jos teigiamo poveikio sveikatai, turėtumėte investuoti į jos kokybę.

Rinkitės nearomatizuotas ir tiesiai iš arbatžolių lapelių (ne iš kitų augalo dalių) išvirtas arbatžoles.

Tačiau kokybė visada priklauso nuo konkretaus gamintojo.