- wikiskripta.eu - Alergija
- solen.sk - Alerginė - anafilaksinė reakcija
- prealergikov.sk - Alergija žiedadulkėms ("šienligė")
Žiedadulkių sezonas: alergija žiedadulkėms, simptomai, gydymas?
Pasibaigus žiemai ir atėjus pavasariui orai šyla, o aplinka įgauna žalią atspalvį. Žydinti gamta yra graži, tačiau visa tai atneša ir neigiamų dalykų. Jų ypač turėtų baimintis alergiški žmonės, kuriems šie mėnesiai gali sukelti sveikatos problemų, pasireiškiančių alerginėmis reakcijomis. Žiedadulkių sezonas yra pačiame įkarštyje.
Straipsnio turinys
Ar esate girdėję apie žiedadulkių sezoną? Kas yra alergija žiedadulkėms? Kaip ji pasireiškia?
Jei turite problemų dėl šienligės, jums taip pat žinomas terminas žiedadulkių kalendorius arba žiedadulkių pranešimai.
Jie svarbūs norint sekti, kokie alergenai šiuo metu yra ore.
Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje.
Alerginės reakcijos yra labiausiai paplitęs imuninės sistemos sutrikimas. Dėl didelio jų paplitimo visame pasaulyje jos laikomos civilizacijos liga. Jų pavojingumą lemia staigi pradžia ir negalėjimas iš anksto žinoti, kaip būklė išsivystys.
Alergija dažniau pasireiškia išsivysčiusiose šalyse, kur nuo jos kenčia daugiau kaip 20 % gyventojų.
Pacientų, kuriems nustatyta alergija, vis daugėja. Ne išimtis ir vaikai. 2000 m. alergija sirgo tik apie 0,5-10 proc. pacientų. Tai reiškia, kad iki šiol šis skaičius padidėjo mažiausiai dvigubai.
Alergijos pasireiškimas ir pasekmės priklauso nuo keleto veiksnių. Jos gali būti įvairios - nuo nereikšmingų reakcijų iki sunkių. Kai kuriais atvejais, kai pasireiškia anafilaksinė reakcija, ji baigiasi paciento mirtimi. Daugiau nei pusė šių reakcijų pasireiškia greitai, be įspėjimo ir ne sveikatos priežiūros įstaigoje.
Įdomu:
Mažiems vaikams dažniausia alergijos forma yra atopinė egzema. Paaugliai ir vidutinio amžiaus žmonės dažniau serga šienlige (alergija žiedadulkėms, žolėms, grybeliams, erkėms, gyvūnų plaukams, maistui, vaistams...).
Alergija žiedadulkėms yra viena dažniausių alergijos formų paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Ja daugiausia serga astmatikai, iš kurių iki 80 % taip pat serga šienlige. Žiedadulkės yra dažniausias alergenas po žolių.
Žiedadulkių alergijos trūkumas yra tas, kad jos sunku išvengti, ypač sezono metu.
Alergija žiedadulkėms yra tik dalis ligos, vadinamos "šienlige".
Alergija žiedadulkėms yra tik alerginių ligų, kurios bendrai vadinamos alerginiu rinitu arba šienlige, pakategorė - techniškai vadinama polinoze. Ji taip pat vadinama alerginiu rinitu. Polinozę sukelia keli alergenai, kurių simptomai yra identiški. Vienas iš jų yra minėtos žiedadulkės.
Atidžiau pažvelkime į žiedadulkių grūdelius. Kas jie tokie?
Žiedadulkių grūdeliai (granum pollinis) susidaro žydinčių augalų antsparniuose jų tolesniam dauginimuisi. Grūdeliai plika akimi nematomi, o jų skersmuo yra apie 0,05 mm. Mažiausi jų randami užmirštuolių žieduose ir yra tik apie 0,006 mm ilgio.
Jie skiriasi ne tik dydžiu, bet ir forma, paviršiaus tekstūra ir spalva.
Žiedadulkes sudaro daug žiedadulkių grūdelių. Vos viename kuokštelyje jų yra apie 100 000. Žiedadulkių grūdeliai iš tikrųjų yra vyriškos lytinės ląstelės ir apdulkinimo metu pasiekia žiedo stigmą.
Kartu, kad atitiktų alergeno kriterijus, juose turi būti baltymų, atliekančių vadinamojo antigeno funkciją. Antigenas - tai medžiaga, sukelianti imuninę reakciją.
Vėjas, vanduo, vabzdžiai (bitės) ar stuburiniai gyvūnai perneša grūdelius. Vėjui pernešant grūdelius nuo žiedo, daugelis jų išsisklaido ore. Būtent jie dažniausiai sukelia alergines reakcijas. Iš oro jie labai lengvai patenka ant odos, į akis, burną, nosį ir net į žmogaus plaučius.
Kas vyksta žmogaus organizme, kai žiedadulkės patenka į jį?
Alerginė reakcija pasireiškia ne kiekvienam žmogui. Jai atsirasti įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Vidiniams veiksniams priskiriamas nenormalus imuninės sistemos reaktyvumas dėl genetinio polinkio.
Išoriniai veiksniai apima tiesioginį alergeno poveikį.
Alergenai, prie kurių priskiriamos žiedadulkės, pagal savo struktūrą yra paprastos mažos molekulinės masės medžiagos. Jie priskiriami egzogeniniams (išoriniams), nepilnaverčiams antigenams.
Tai iš esmės nekenksmingos medžiagos, kurios tik patekusios į organizmą jungiasi su baltymais ir taip tampa visaverčiais antigenais. Jie sukelia nepagrįstą uždegiminę reakciją jautriam individui (alergiškam asmeniui).
Žiedadulkių alergijos atveju tai yra būtent II tipo imunopatologinė reakcija.
Iš esmės tai yra gynybinė reakcija. Organizmas pradeda gintis nuo svetimos medžiagos gamindamas antikūnus, konkrečiai E tipo imunoglobulinus (IgE). Alergiškų žmonių kraujyje paprastai randama padidėjusi jų koncentracija.
Žiedadulkėms, kaip alergenui, susidūrus su gyvu organizmu, gali įvykti toliau išvardyti reiškiniai:
- jokios reakcijos (normali organizmo reakcija į sąlytį su svetima medžiaga)
- alerginė reakcija (perdėta organizmo reakcija į sąlytį su svetima medžiaga)
Kaip pasireiškia alergija žiedadulkėms?
Kadangi žiedadulkių grūdeliai yra labai maži, o jų dažnumas ir sklaida ore didelė, alergijos žiedadulkėms apraiškos vienu metu veikia kelias sistemas.
Žiedadulkių kontaktas su oda sukelia vietinį uždegimą
Žiedadulkių kontaktas su oda dėl jų dydžio yra labai dažnas. Gali pasireikšti vietinės odos reakcijos egzemos pavidalu. Pažeistos vietos būna raudonos, šiurkščios ir niežtinčios.
Egzematinių nuosėdų atsiranda tose vietose, kurių nedengia drabužiai, taip pat tose vietose, kur oda yra minkštesnė. Dažniausiai pasitaikančios vietos yra veidas, ypač skruostai, taip pat galvos oda.
Pavasarį dažnai išberiamos viršutinės ir apatinės galūnės, daugiausia alkūnių ir kelių girnelės.
Ašarojimą sukelia akių junginės uždegimas
Kontakto su jungine kiek lengviau išvengti nešiojant akinius. Tačiau to negalima daryti visą laiką arba akiniai tiesiog pamirštami.
Tuomet žiedadulkės reaguoja su junginės putliosiomis ląstelėmis ir sukelia uždegimą.
Išoriškai konjunktyvitas pasireiškia stipriu niežuliu ir akių, kurios yra paraudusios ir šiek tiek patinusios, ašarojimu.
Dėl nosiaryklės uždegiminės reakcijos išsiskiria vandeningas sekretas ir užkemša nosį
Įkvėptas oras prieš patekdamas į plaučius su žiedadulkių dalelėmis pereina per nosies ertmę.
Nosies funkcija daugiausia yra filtravimo, siekiant apsaugoti plaučius. Todėl kai kurios dalelės čia užsilaiko ir sukelia uždegiminę reakciją su histamino išsiskyrimu.
Šis procesas pasireiškia nuolatiniu čiauduliu ir vandeningų išskyrų išsiskyrimu nosyje. Kai kurios dalelės patenka per nosiaryklę arba tiesiai į gerklę, todėl ją ima graužti ir niežėti, o tai sklinda į ausis.
Alergija žiedadulkėms gali sukelti astmą
Kontaktas su plaučiais ir vėliau pasireiškianti bronchų astma pasireiškia ne visiems žiedadulkėms alergiškiems pacientams.
Tai sunkesnė alergijos forma. Susiaurėja bronchų vamzdžiai, pacientas jaučia oro trūkumą, sunkiai kvėpuoja, kvėpuojant girdisi kosulys ir švilpimas, panašus į astmos priepuolį.
Įdomu:
Nepaisant to, kad vengti alergeno šaltinio (medžio, gėlės, žolės), o tai 100 proc. praktiškai neįmanoma, žiedadulkės gali jus pasiekti. Žiedadulkių grūdeliai per vėją gali nukeliauti šimtus kilometrų, dažnai net iki 5000 km aukštyje.
Kur ir kada aptinkama daugiausia žiedadulkių dalelių:
- Daugiausia žiedadulkių dalelių ore aptinkama žiedadulkių sezono metu (pavasarį, vasarą).
- daugiausia žiedadulkių dalelių ore aptinkama saulėtomis dienomis ir vėjuotu oru
- daugiausia žiedadulkių dalelių ore aptinkama apie pietus ir po pietų
- daugiausia žiedadulkių dalelių yra miškų pakraščiuose
Įdomu:
Mažiausiai žiedadulkių dalelių ore aptinkama prie vandens telkinių, taip pat ypač po lietaus. Tačiau, kaip ir visur, čia yra kabliukas. Mažą žiedadulkių koncentraciją tokiu oru keičia didelė pelėsių sporų, kurios jautriems asmenims gali veikti kaip alergenai, koncentracija.
Kaip efektyviausiai apsisaugoti?
- Žiedadulkių sezono metu, jei įmanoma, geriau likti patalpose (namuose, darbe), bent jau sunkiau alergiškiems žmonėms.
- aplinkoje, kurioje gyvenate, geriausia įsigyti oro valytuvą, kuris sulaiko žiedadulkių daleles ir filtruoja orą
- nerekomenduojama per daug vėdinti, geriau uždaryti langus arba įsigyti žiedadulkių tinklelį langams
- reikėtų riboti pasivaikščiojimus gamtoje ir atsisakyti jų vėjuotu oru (mažiausiai žiedadulkių ore būna po lietaus arba anksti ryte)
- kritiniais žiedadulkių poveikio laikotarpiais patartina dažniau praustis po dušu (įskaitant plaukus), kad nusiplautų ant kūno patekę alergenai
- dažniau naudoti veido kremus, dažniau valyti atvirą odą ir nešioti akiniusturėtų būti gyvenimo būdo dalisbūtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo alergijos
- jei turite paskirtą kvėpavimo takų purškalą, neįsivaizduojama be jo net žingsnio, ypač jei žinote, kad sergate sunkesne alergijos forma